Moisanitas vs deimantas

Deimantų brangumas, nenugalimas žmonių noras puoštis brangiais papuošalais, mokslininkus vertė ieškoti alternatyvų natūraliems deimantams ir skatino kurti sintetinius akmenis. xx a. šeštajame dešimtmetyje buvo pagamintas pirmas laboratorinis deimantas. Iš pradžių sintetinius deimantus gaminti kainavo brangiau, nei išgauti natūralius, bet greitai gamyba patobulėjo ir atpigo.

Šių dienų natūralaus deimanto alternatyvas galima būtų įvardinti dvi: laboratorinis deimantas ir moisanitas. Vizualiai sunkiai atskiriami, tačiau tiek fizinėmis savybėmis, tiek sudėtimi abu brangakmeniai skiriasi.

Natūralus deimantas

Laboratorinis deimantas

Cheminė sudėtis - anglis

Kietumas - 10

Šviesos lūžio indeksas 2.417-2.419

Cheminė sudėtis - anglis

Kietumas - 10

Šviesos lūžio indeksas 2.417-2.419

Moisanitas itin retas brangakmenis, skirtingai nei natūralus deimantas retai aptinkamas natūraliai žemės gelmėse, todėl šiomis dienomis dažniausiai sintetinamas laboratorijose. Tiek natūralaus, tiek sintetinamo moisanito cheminė sudėtis kitokia nei deimanto, jis gaminamas iš silicio karbido. Apšvietus akmenį tiesioginiais saulės spinduliais, pastebėtume ir kitokias, intensyvesnes optines savybes: blizgesį ir spalvingą vaivorykštinį žėrėjimą, kurios išskiria moisanitą iš kitų alternatyvų ir lemia pirkėjų pasirinkimą.

T.y. antras pagal kietumą brangakmenis po deimanto ( deimantas - 10, moisanitas 9.25 pagal MOSO skalę), tačiau pilnai tinkamas kasdieniam dėvėjimui juvelyrikos dirbiniuose.

Dėl kontroliuojamo gamybos proceso moisanitai pasižymi dar didesniu skaidrumu ir švarumu nei laboratoriniai deimantai, kurie vizualiai gali turėti metalo priemaišų, atsiradusių akmens auginimo procese ir matomų tik žvelgiant per padidinamąjį stiklą. Moisanitai pagal švarumą graduojami į dvi grupes: premium ir super - premium kokybės akmenis, kai tuo tarpu deimantai graduojami pagal GIA (Gemological institute of America) išrastą kriterijų skalę į 6 grupes nuo FL (flawless) iki I (included).

Moisanitas

Cheminė sudėtis - silicio karbidas

Kietumas -9.25

Šviesos lūžio indeksas 2.65 -2.69

Laboratorinis deimantas gaminamas iš grafito pasitelkiant modernius deimanto "auginimo" būdus: HPHT (High Pressure, High Temperature) arba CVD (Chemical Vapor Deposition). Pasitelkiant šias technologijas yra atkartojami žemės gelmėse vykstantys procesai, sukuriant dirbtines deimanto formavimosi sąlygas: 80 000 atmosferų slėgį, aukštą 1800C temperatūrą. Per 60 valandų užauga apie 1 ct dydžio brangakmenis, identiškai atkartojantis natūralaus deimanto atomų kristalinę gardelę. Nors sukurtas žmogaus, laboratorinis deimantas nesiskiria nuo natūralaus nei kristaline struktūra, nei cheminėmis - fizinėmis savybėmis, nei išvaizda. Pagrindinis skirtumas - laboratorinio ir natūralaus deimanto išgavimo būdas ir žinoma - kaina. Faktas, kad įsigyjant dirbtinai sukurtą brangakmenį galima sutaupyti iki 40 proc. jo vertės.

Griežtai valdant laboratorinių deimantų gamybos procesą, žmogaus sukurti deimantai dažniausiai pasižymi aukštu skaidrumo vertinimu ir minimaliais inkliuzais. Tai tarsi natūralių deimantų idealieji "klonai", kuriuos net įgudę juvelyrai sunkiai atskiria, ar deimantas milijonus metų gulėjo žemės gelmėse, o kuris pagamintas laboratorijoje per keletą dienų.